nušveisti

nušveĩsti, -čia (nùšveičia), nùšveitė K 1. tr. Q9, Sut, N, KII117, Š, LL118, Rtr, KŽ, Gr trinant kuo nuvalyti, nublizginti: Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas Lš. Stalas baltai nùšveistas NdŽ. Kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą Sln. Ana nùšveitė žalvarinius liktorius J. Tu skomele, tu baltoji, kas tave nušveis, kai mergelė išeis? LTR(Kpč). Kur girdysiv bėruosius žirgelius? Kur nušveĩsiv aukso pentinėlius? JD791. Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti, pentinužiams nušveisti LB59. Argi nepagirdžiau aš jūsų žirgelių, argi nenušveičiau sidabro kamanėlių? LTR(Kp). Nušveis tavo žiedužėlį didieji darbeliai LTR(Grš). | prk.: Dieve, nušveisk griešnyką ir susimilk ant manęs brš. Kuris nušveitė nuodėmes viso pasaulio DK305. ^ Į aikštelę įspindo baltas tartum nušveistas mėnuo, liedamas šaltą padangių šiurpą rš. Katilą paišiną nenušveisi M. | refl. tr., intr. K, Š, NdŽ, Krd: Net veidą šviečia, kad nusišveitė batus LTR(Ds). Ir kardelį šviesiai nusìšveičiau JD26. Basinyčia einant kulnai nusišveĩčia Vlkj. | prk.: Nuodėmes nusišveĩsti BŽ345. ║ refl. KŽ nusivalyti (nusiimti šiukšles, pūkus ir pan.): Išsipūkavęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs; te šepetys, nusišveĩsk Š. ║ nuimti, nuplėšti lukštą, luobeles, nuskardyti: Tegu prieš maldamas kviečius nušveĩčia – baltesnis pyragas bus Ds. Nugrūda piestoj [grikius], nušveĩčia, kad nebūtų nė dulkytės Vdn. Kvietiniai miltai tik sumalti, ne teip kad jie būtų nušveistì Kvr. 2. tr. Lb šnek. prilupti, primušti, išperti: Reikė paėmus žabas nušveĩst Š. Nušveičiau vaiką, tuoj nutilo Šl. Až lango išdaužimą vaikus teip nùšveičiau, kad amžių atsimins Dkk. Kai nušveisiù katrą pasgavęs, tai žinostat! Ktk. Kai nùšveičiau botagu, tuoj ramesnis pasdarė Mlt. 3. tr. šnek. numesti, nusviesti: Jau nuo salkelės nùšveitė plyteles? Slm. Nùšveitė tę i šatras Bsg. Nušveitė kepurę ant suolo ir paglaustęs seserį per pečius nuėjo prie velionės rš. 4. tr. šnek. nupjauti: Pardien pusę kalno avižų nùšveitė Ds. Rankine mašinėle nušveĩčia pievą kaipmat Adm. Ant galo pakelėj da nùšveitė (kombainu nupjovė ir iškūlė) visiem Slm. | Diedas išejo, drykšt delge ir nušveitė jaučiuo kaklą LTR(Vlk). 5. intr. šnek. greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti: Visas būrys bernų nùšveitė į gegužinę Jrb. Tik sušveitė arkliams ir nùšveitė pro šalį Šl. Teip tai drąsus ir jis, bet kai pamatė vilką, tai dirva ne dirva – po tiesumu nùšveitė par lauką Srv. Tu muno vaikelis, nušveisk į miestą Vvr. Pasigamino čia pinigo i nùšveitė miestan Vp. 6. tr. šnek. viską suvalgyti: Buvau šį tą svečiam padėjęs: atejo, viską nùšveitė, ir daryk ką nedaręs Paį. ║ nuėsti, nuryti: Sueita karvių daržam ir nušveĩsta batvinialapiai Ds. Suvarykit kiaules į tvartą, be nueis į žirnius ir nušveis PnmA. Ta ganykla kaip su šluota nušveistà Jrb. 7. refl. šnek. nusigerti: Jonas jau visai nusišveĩtęs sėdėjo Jrb. 8. intr. Ėr, Grnk šnek. smarkiai nulyti: Nùšveitė didžiausias lietus Dbk. Skalsiai nùšveitė lietelis – kliuvo visur Mžš. Ale šiandiej kad nùšveitė gerai Slm. 9. tr. šnek. numiegoti, numigti: Valandą nùšveitė, jam ir davaliai Slm. 10. tr. šnek. apgauti, apsukti, nuskriausti: Nùšveitė (nugyveno) aną (sugyventinį) ir išvarė – negera ana boba Krš. Nū̃šveitė (aplošė) muni su kartoms, palikau kaip bestovįs Šts. 11. tr. šnek. nusukti: Paskui da nušveĩs tau keletą metrų audeklo Mlt. 12. tr. šnek. atimti, ką radus apieškant, kratą darant: Liubrikai brolius liuob nušveis, o aš pareitu su kontrabanda Šts. 13. tr. šnek. išnaikinti, nušluoti: Nušveitė [gaisras] visa – ir mokyklą, ir šitą [namą] Lt. 14. refl. nusigiedryti, nusišviesti: Į vakarą dangus nusìšveitė Bt. 15. refl. nusišlapinti: Vaikai, eikiat į viedralį nusišveĩskiat – naktį nėkas žiburio nedeginės End.

◊ gérklę nušveĩsti atgaivinti: Valgei valgei, dabar nugerk – gérklę nušveĩs Jnšk.

káilį (nùgarą) nušveĩsti primušti, prilupti: Nùšveitė ir jam káilį Ds. Kai aš tau nùgarą nušveĩsiu, tai klausysi! Vdk.

šìrdį nušveĩsti

1. KŽ, Sml, Vb, Rdn, Vkš atgaivinti: Keptas obuolys šìrdį nušveĩstų Pc. Rūgusis pienas šìrdį nušveĩčia Ėr. Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušveĩčia šìrdį Kp. Gera rūgštelė, tai kad nùšveitė šìrdį Rdm. Vanduo tai šìrdį nušveĩčia, o pieno davęs nedavęs Jnšk. Prigėriau avėčių sunkos, šìrdį kaip nùšveitė Krš. Noru kartimo, ka šìrdį nušveĩstų Rdn.

2. palengvinti, nuraminti: Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia Vaižg. Geri žodžiai šìrdį kaip šveistè nùšveita Krš.

širdìs nusìšveitė atsigaivino: Užgėriau liminado, kaip nusìšveitė širdìs Krš.

\ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti